17 lapkričio, 2022
Tikėjimo metai – tai yra tarsi kvietimas kiekvienam žmogui susimąstyti, ką reiškia tikėjimas kiekvienam asmeniškai. Taip pat tai yra, kaip kiekvienas asmeniškai suvokiame save Bažnyčioje, kaip suprantame tuos tikėjimo slėpinius liturgijos šventime ir kaip atsiliepiame į tą Dievo dovaną savo gyvenime. Krikščionių katalikų Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu, Tikėjimo metai prasidėjo 2012 m. spalio 11 dieną. Tą dieną buvo minimos Vatikano II Susirinkimo pradžios penkiasdešimtosios ir naujojo Katalikų Bažnyčios katekizmo dvidešimtosios išleidimo metinės. Tikėjimo metai pasibaigė 2013 metų lapkričio 24 dieną, kai buvo minima Kristaus – Visatos Valdovo, iškilmės diena.
Tikėjimo metai – tai krikščioniškojo gyvenimo ir evangelizacijos mokykla, sukurta 2012 metais kaip projektas, trunkantis vienerius metus. Šio projekto pagrindinis tikslas buvo skatinti žmones susimąstyti apie tai, kokią vietą krikščioniškoji religija užima mūsų gyvenime. Bažnyčia atkreipė dėmesį, kad projektas – Tikėjimo metai – visiems tikintiesiems turėjo tapti nors menka galimybe sužadinti norą išpažinti tikėjimą pilnatviškai ir iš naujo tvirtai įsitikinus Dievu. Šis projektas taip pat turėjo būti puiki proga intensyviau švęsti krikščioniškąjį tikėjimą liturgijoje, o pirmiausia Eucharistijoje. Be to, projektas Tikėjimo metai turėjo skatinti mus, kaip tikinčiuosius, trokšti, kad liudijimas gyvenimu taptų įtikinamesnis. Taip pat turėjo kviesti iš naujo atrasti išpažįstamo, švenčiamo, įgyvendinamo ir maldoje reiškiamo tikėjimo turinį ir priversti apmąstyti patį tikėjimo aktą.
Visas projektas Tikėjimo metai remiasi keturiais skyriais:
Šio skyriaus esmė yra ta, kad norint įžengti į pastatą, mes visada turime peržengti per slenkstį, už kurio atsiveria to pastato vidus ir mus pasitinka ten gyvenantys žmonės. Taip pat yra ir su tikėjimu. Kartais gali būti nedrąsu peržengti tą slenkstį, todėl neretai pirmas žingsnis į nežinomybę mus baugina ir stabdo mus. Taigi, pripažinti tikėjimą taip pat kartais gali būti nedrąsu, tačiau žinia, jog pro šį slenkstį jau žengė mūsų artimieji, draugai ir pažįstami, mus gali padrąsinti ir pakviesti eiti kartu. Tikėjime reikalinga Dievo malonė ir artimųjų liudijimas bei padrąsinimas, kuris ragina žengti pro tikėjimo slenkstį vidun. Šis žengimas per tikėjimo slenkstį yra sveikintinas, nes ten mūsų laukia mylintis Dievas bei tikinti bendruomenė. Taigi, šiame skyriuje buvo pasitelkiama įvairi katechetinė medžiaga, kuri paskatintų visus leistis į tikėjimo kelionę.
Antrojo skyriaus esmė yra ta, kad įžengus į namus, svarbu susipažinti su tais, kurie jame gyvena, atrasti savo vietą ir mokėti dalintis. Be to, kiekvienas turime suvokti tuos dalykus, kurie kiekvieną iš mūsų supa tuose namuose, t.y. jų paskirtį ir reikšmę, kad galėtumėte pasijusti savais ir kad tie namai nebūtų svetimi. Taip pat yra ir su tikėjimu. Peržengę tikėjimo slenkstį turite susipažinti su juo, pažinti tą tikėjimą išpažįstančius žmones ir visą bendruomenę. Tik tokiu atveju jausitės nesvetimi ir savo vietoje. Taigi, šiame skyriuje, buvo kviečiama susipažinti ar iš naujo permąstyti Tikėjimo slėpinius, kuriuos kiekvienas gauname per Šv. Raštą, bažnyčios mokymą ir tradicijas šeimoje.
Trečio skyriaus esmė yra ta, kad kai namuose yra jauku, miela ir gera, mes jaučiamės nesvetimi ir savo vietoje, tokiu atveju iš mūsų širdžių savaime kyla padėka. Padėka, kuri prasiveržia maldos žodžiais į Tą, kuris mus apdovanojo nuostabiomis dovanomis, t.y. Dievą. Kiekvienas tikintysis tikėjime turi išmokti pastebėti tuos mažyčius dalykus, kurie nepastebimi paprasta akimi, bet matomi širdimi. Turime matyti tai, ką mums teikia Viešpats kiekvieną dieną, ir už tai dėkoti. Tik būdami dėkingi už mažus dalykus, kiekvienas galime pajusti, kad Bažnyčia yra tie namai, kuriuose mums gera būti. Tačiau jei norime, kad šitaip nutiktų, pirmiausia reikia išmokti gyventi Tikėjimu. Tik tokiu atveju tie namai, kurių slenkstį kiekvienas peržengiame, gali tapti mūsų namais – tikėjimo namais.
Ketvirtojo skyriaus esmė yra ta, kad Jėzus kviečia mus gyventi kartu bei moko dalintis savo talentais ir supratimu. Tai reiškia, kad ir kiti pajustų tų namų šilumą, kurių slenkstį mes peržengėme, turime parodyti savo svetingumą. Tai yra, kad kiti žmonės suprastų tikėjimo esmę, mes turime dalintis savo žiniomis ir skleisti supratimą visiems, kurie nori tapti šių namų gyventojais – tikinčiaisiais. Turime būti supratingi ir kantrūs visiems tiems, kurie nori tapti krikščionių bažnyčios dalimi. O kad taip įvyktų, mes visi turime būti tikėjimo bendrakeleiviai. Taigi, šiame skyriuje buvo kviečiama dalintis liudijimais.
